1968 metų birželį, aš su vaikystės draugu Mariumi “susimetėm” po 6 kapeikas pakeliui supresuotos ekspreso kavos (taip…dabar tokių nebegamina) su pienu. Broliškai pasidalinę pusiau krimtome sausą su tokiu įniršiu, kad dabar ir prisiminti baisu.
Nuo tos dienos aš tapau tikruoju kavos gerbėju.
Aistra budrumo suteikiančiam gėrimui užgimė vėliau, kuomet mokiausi Charkovo politechnikume. Pirmąja priežastimi tapo Zinka (mergaitė), o antra – egzaminų sesijos.
Taip ir "sėdau"…
1999 metais, žinodamas mano aistrą egzotikai ir eksperimentams, Vytas padovanojo man 0,8 litro skardinę su šviežiomis kavos pupelėmis (pusę savo medžio derliaus).
Aš greitai nubėgau į Igorio kavinę ir išsiaiškinau visas žalių kavos pupelių džiovinimo subtilybes.
Kava gavosi nepakartojama!
Na o penkias pupeles, neturėdamas jokios patirties, įkišau į fikuso vazoną.
Išdygo visi.
Taip ir tapau plantatoriumi.
Išjungęs kompiuterio monitorių, patraukiau į virtuvę.
Išsiviriau stipresnės kavos puodelį, ir įkvėpęs aromato visiškai užmiršau ko atėjęs...
Ai! Taip! Aš gi norėjau sugalvoti puslapiui pabaigą!
Ką gi, draugai, ši svetainė - Jums.
Su devizu DARYK KAIP AŠ, tuoj pat pasidalinsiu kavos mokslu.