Kavamedis priklauso (Coffea L.), visžalių krūmų ir smulkių medžių mareninių šeimai (Rubiaceae). Kilęs iš Afrikos ir Azijos Tropikų ir Subtropikų.
Kavamedis – visžalis, tropikų augalas. Nors jį ir vadina medžiu, bet greičiau tai puskrūmis. Laukinėje gamtoje, priklausomai nuo rūšies, gali užaugti iki 8 metrų, taip virsdamas tikru medžiu. Auga karšto klimato regionuose (vidutinė metinė temperatūra apie 20°С), aukšto drėgnumo aplinkoje.
Laja primena eglės: ant tiesaus vertikalaus kamieno šakos išsidėstę horizontaliai. Žievė plona, rudai – pilka. Lapai ištemptai ovalūs, panašūs į lauro, priešpriešinio išsidėstymo. Žiedai balti, kvapnūs, susitelkę į grupes lapų pažastyse. Žydėjimo metu kvapas primena jazminą.
Vaisius – pailga uoga, nuo 1 iki 2 cm dydžio. Prinokusi būna raudonos arba mėlynai – violetinės spalvos. Po plona odele yra sidabriškos spalvos minkštimas su dviem branduoliais.
Branduoliai vadinami kavos pupelėmis. Tai netikslu, bet visiem suprantama.
Išsireiškimas – kavos pupelės, naudojamas visur.
Kavos pupelėse yra kofeino, kurio kiekis skirtinguose rūšyse ir tipuose svyruoja nuo 0,1% iki 3,5%.
Yra žinoma daugiau nei 55 kavamedžio rūšių. Bet tik dvi rūšys vertos dėmesio:
iš kurių vaisių atitinkamai gaunamos geriamos kavos rūšys arabica ir robusta.
Kavamedžio tėvynė – Etiopija. O pavadinimas kilęs iš arabiško žodžio "qahwa", reiškiančio "vynas".
Kavamedis auga beveik visuose tropikų ir subtropikų kraštuose. Stambiausi eksploatuotojai – Brazilija, Kolumbija, Indonezija, Etiopija, Meksika, Gvatemala, Indija.
Kavamedį galima auginti ir Lietuvoje. Žinoma, tik kambaryje arba šiltnamyje.