Kavamedis dauginamas dažniausiai sėklomis arba auginiais, rečiau skiepinant.
Peržiūrėsim šiuos būdus namų sąlygomis atidžiau, kad Jūsų medžiai išaugtų sveiki ir duotų didelį aukštos kokybės pupelių derlių.
Primenu, kad auginimui kambariuose tinka Arabika arba specialios nykštukinės atmainos.
Robusta per aukštas ir yra kryžmadulkis.
Iš pradžių reikia pasiruošti:
Dirva sėjai ruošiama puri, silpnai rūgšti.
Optimali sudėtis: 2 dalys velėninės žemės, 1 dalis durpių, 1 dalis smėlio.
Kai kuriose knygose rekomenduojama žemę išgarinti. Aš taip niekuomet nedarau, o rezultatai visuomet puikūs.
Geriausia temperatūra dygimui 19÷24°C. Pasirinkite tam tinkamą laiką arba darykite šiltnamuką su pašildymu.
Nuskinate nuo medžio pilnai sunokusius vaisius ir išrenkate pupeles. Pageidautina poras atskirti.
Pupelės nuvalomos, nuplaunamos vandeniu ir pamerkiamos rožiniame kalio permanganato tirpale pusei valandos (galima pamirkyti ir tik paprastam vandenyje).
Sėklos sėjamos 1 cm gylyje, išdėliojant sėklas pūstu šonu į viršų, kad daigeliui lengviau būtų brautis į paviršių. Galima sėti kelias sėklas į vieną indelį, bet aš taip nedarau. Daigelius būna sunku atskirti.
Pasėjus žemė gausiai paliejama ir uždengiama stikliniu gaubtu.
Štai ir visa išmonė.
Daigai pasirodo po 1÷1,5 mėnesio. Skiltalapiai pasirodo suspausti sėklos lukštelio. Kad atsilaisvintų nuo jo, daigeliai turi pastoviai būti drėgnoje aplinkoje. Tai svarbu. Nusimetę lukštą, daigeliai pratinami prie sauso kambario oro, nuiminėjant stiklinius gaubtus.
Labai svarbu.
Kavamedžio sėklos greitai praranda daigumą.
Sėjinuko medėjimas vyksta šiek tiek neįprastai. Ant žalio žolinio stiebelio atsiranda negražios rudos dėmės, tarsi stiebelis džiūtų. Kartais tai baugina naujokus. Dėmės plečiasi ir susijungia viena su kita, stiebelis tampa panašus į medelį.
Augantys iš sėklų kavamedžiai nereikalauja vainiko formavimo.
Iš pradžių auga vienas stiebas, kitais metais iš šoninių pažastinių pumpurų išauga skeletinės šakos. Labai ilgus šoninius ūglius galima apkarpyti, kad vainikas būtų gražesnis ir, kad daugiau žydėtų.
Šio metodo trūkumai.
Sėjinukai pradeda derėti 3-4 metais ir ne visuomet pilnai atkartoja motininio augalo savybes.
Privalumai.
Paprasta, pigu. Nebūna problemų dėl vainiko formavimo.
Šis metodas pradėtas naudoti palyginus neseniai. Dažniausiai naudojamas dauginimas sėklomis. Nors, augalai, gauti iš dauginimo auginiais, turi savų privalumų. Augalai pražysta dar besišaknydami, pilnai išsaugo visas motininio augalo savybes.
Dauginimui imama šakelė iš vidurio vaisius vedančio augalo vainiko. Auginys imamas su dviem porom lapų. Geriausiai auginius pjauti iš pernykščių ūglių. Būtent juose formuojasi pumpurai, o tai lemia jų greitesnį žydėjimą.
Auginys nupjaunamas, paliekant nuo apatinės poros lapų 2,5÷3 cm.
Geresniam įsišaknijimui prieš pasodinimą apatinė auginio dalis apdorojama šaknijomosi stimuliatoriumi.
Dirvą auginių šaknijimuisi galima imti įvairią.
Svarbu išlaikyti pagrindinius reikalavimus jos struktūrai. Mišinys turi gerai laikyti drėgmę ir būti pralaidus orui, purus.
Geriausi rezultatai pasiekiami kai nadojamas durpių ir smėlio mišinys (1:1).
Jei sodinamos kelios eilės auginių, tai lapai neturi liesti vienas kito.
Auginiai sukišami į dirvą griežtai vertikaliai 2÷2,5 cm gyliu. Taip, kad apatinių lapelių koteliai būtų dirvoje.
Pastebėta, kad auginiai su "pėdele" šaknijasi geriau – beveik 100%.
Būtina šaknijimosi sąlyga – drėgna aplinka apie antžeminę auginių dalį. Ji tokia bus jei indą, kuriame vykdomas šaknijimas, apgaubsime polietileno plėvele. Tačiau visiškai sandariai uždengti nereikėtų, nedidelis šviežio oro gavimas reikalingas. Tam tikslui plėvelėje padaroma nedidelė skylė ir per ją apipurškinėjami šaknijimosi laikotarpiu auginukai. Purkšti reikia kad lapai pilnai sudrėktų.
Pasodinti auginiai statomi ten, kur yra išsklaidyta šviesa. Tiesioginių saulės spindulių vertėtų vengti. Idealu jei dirvos temperatūra palaikoma +25÷27°С. Aukštesnė temperatūra nei +32°С neigiamai veikia šaknų susidarymui.
Pirmasis auginio įsišaknijimo požymis – viršutinio pumpuro pabudimas. Tačiau tai pastebėję nepaskubėkit su augaliuko persodinimu. Palaukite kol viršuje susidarys nauja pora lapų. O tada, iškasę auginuką, pamatysit susiformavusią šaknų sistemą.
Persodinant kuo kruopščiau elkitės su šaknytėmis. Nenuplaukit jų po vandeniu, nes sodinukas sirgs. Po persodinimo sodinukai gausiai paliejami vandeniu.
Ką tik persodintus augaliukus statyti ant palangės taip, kad ant jų nekristų tiesioginiai saulės spinduliai. Po savaitinio karantino sodinukus galima perstatyti į pastovią auginimo vietą.
Kartais auginukai iš karto pradeda žydėti. Šalinti pumpurus baminantis augalo sekinimo teoriškai neverta.
Net nedideli sodinukai gali užauginti derlių.
Tai netrukdo tolimesniam kavamedžio augimui ir vystymuisi. Vienok aš visuomet pirmuosius žiedus šalinu.
Tegul medelis užauga didesnis…
Sėjinukai pradeda derėti 3÷4 metais. Tam, kad paankstinti žydėjimą, juos galima skiepinti.
Bet auginant šią kultūrą kambariuose tai labai retai taikoma.
Todėl smulkiai apie tai aš ir neaprašinėsiu.
Imtis šios operacijos reikia vasaros pradžioje.
Imami sveiki vienamečiai augalai. Skiepūgliu tarnauja šakelė su viena pora lapų nuo vedančio vaisius medžio. Skiepijimą geriausia atlikti "pridėjimo" metodu. Akiavimas netinka.
Kavamedį galima skiepinti ir į Chininmedį (Chinchona), tačiau tai aš pateikiu tik kaip įdomų faktą.
© 2007
